APIE PARODAS:
Algimantas Lūža
Gamtos fotografas Algimantas Lūža: vandens paveiksluose – žiedadulkė ir visata
Gamta yra neatsiejama mano gyvenimo dalis, kurioje praleidžiu daug savojo laiko. Anksčiau vaikščiodavau po miškus, laukus, pelkes ir tiesiog visu tuo grožėdavausi. Tačiau maždaug prieš dešimtmetį į rankas paėmęs fotoaparatą, supratau, kad fotografija suteikia galimybę savo atradimais ir pamatymais dalintis ir su kitais. Parodyti nenuspėjamą, žavingą ir kerintį gamtos gyvenimą, atverti jo paslaptis ir likti sužavėtam visu tuo, kas slypi čia pat po akim.
Viena iš temų, su kuria pradėjau dirbti nuo 2014 metų, – tai vandens paviršiuje pačios gamtos tapomi paveikslai. Vandens ar ledo, šviesos, žiedadulkių bei augalų kuriamos įspūdingos spalvų bei formų abstrakcijos kas akimirką kinta ir mainosi. Tai užburianti vandens bei šviesos žaismės magija, leidžianti pasijausti dalyvaujant gamtos misterijoje.
Žiedadulkių piešiniai ant vandens paviršiaus – tai atskiras, unikalus ir nepakartojamas gamtos meno žanras. Dažniausiai mes nepastebime ore skraidančių žiedadulkių, tačiau tai vyksta nuolatos – nuo ankstyvo pavasario iki pat rudens. Ir tik lietui nulijus ir žiedadulkėms nutūpus ant paviršiaus, galime pastebėti jų egzistavimą. Ant vandens paviršiaus jos ima šokti savo spalvingus šokius. Užtenka vėjelio dvelktelėjimo, lapo nukritimo, menkučio raibulio – ir vieną akimirką besiformavęs mikrokosmosas ima keisti savo formą ir tampa kažkuo nauju.
_______________________
Laurynas Stankevičius
Ši paroda – tai kelionė per laiką, jausmus ir medžiagą. Ji sudaryta iš dviejų kūrybos dalių, susiliejančių į vieną visumą. Pirmoji dalis – tai keramikos ir skulptūros darbai, sukurti studijų Akademijoje
metu. Jie atsirado iš asmeninių gyvenimo patirčių ir emocinių būsenų. Tai savotiški prisiminimai, kuriuose forma tampa dienoraščiu, o molis – išgyventų akimirkų liudytoju.
Antroji dalis įkvėpta japonų budistinės „Wabi-sabi“ filosofijos – ji skatina pamatyti grožį netobulume, laikinume ir nebaigtume. Čia pasitinka vazos,dubenėliai, indai, kuriuose sąmoningai įamžintas netobulumas: nudegimai, nutrupėjimai, grubios tekstūros, nevienodas šukės storis. Tai kūriniai, gimę iš eksperimentų ir spontaniškumo, nuolat ieškant naujų formų, technikų, paviršių.
„Praeitis – dabartyje“ kviečia žiūrovą sustoti, įsižiūrėti ir pajusti – kad netobulumas gali būti iškalbingesnis už tobulumą, o kiekvienas įtrūkimas slepia savo istoriją.
Laurynas Stanevičius keramikas, baigęs taikomosios keramikos magistrantūros studijas ir jau daugiau nei 15 metų dirbantis šioje srityje. Kūryboje atsispindi „wabi-sabi“ estetikos įkvėpta pasaulėžiūra – grožis netobulume, laikinume ir natūralume. Keramikas save laiko eksperimentatoriumi, kuriam svarbus
procesas, medžiagiškumo paieškos ir netikėtumai, atsirandantys glazūravimo bei degimo metu.
Dalyvaja įvairiose parodose Lietuvoje ir užsienyje, taip pat – Vilniaus keramikos meno bienalėje, tarptautiniuose simpoziumuose bei konkursuose Turkijoje, Kaune ir Vilniuje.
Darbai jungia pagarbą tradicijoms ir nuolatinį eksperimentinį atsinaujinimą.
