Kviečiame visus į ypatingą vakarą. Edukaciją, dviejų parodų atidarymą ir atvirą būgnų ir kitų perkusijos instrumentų vakarą. Laukiame jūsų rugsėjo 3d. 18.30 Kazlų Rūdos kultūros centre.
EDUKACIJA
VA NU (Vabalo nugara). Edukaciją ves parodos autorius Ugnius Motiejūnas
______________
PARODOS
Dalia Valė Petraitienės darbų paroda
„Šiandien širdį pasivaikščioti išleisiu…”(J. Marcinkevičius)
Kartais tereikia trumpam sustoti. Išleisti širdį pasivaikščioti. Leisti jai pamatyti tai, ko kasdienybėje dažnai nepastebime. Išgirsti vėjo šnabždesį, bangų alsavimą ir tylą, pasakančią daugiau nei žodžiai.
Šioje parodoje kviečiu jus į savo tylų pasaulį – pasaulį, kuriame Baltijos jūros išskalauti pagaliukai atgimsta antram gyvenimui. Juos pati renku pajūryje, kruopščiai paruošiu, o vėliau, klausydamasi medžių ošimo bei paukščių čiulbesio, kuriu jūros saules ir vėjo gaudykles…
Kiekvienas pagaliukas – unikalus, nugludintas bangų, vėjo ir laiko, tarsi atsinešęs savyje mažą dalelę jūros išminties. Parodoje taip pat pamatysite mano rankomis nulipdytus japoniško sodo žibintus. Juos kuriu įkvėpta rytietiškos estetikos, kurioje grožis gimsta iš paprastumo, ramybės ir pagarbos gamtai. Man žibintas – tai ne tik šviesos simbolis. Tai kvietimas sulėtinti gyvenimo tempą, nurimti, prisiminti, kad tikroji šviesa pirmiausia gimsta mūsų viduje. Tikiu, jog net maža liepsnelė gali sušildyti ne tik erdvę, bet ir žmogaus širdį. Visi mano darbai gimsta lėtai – be skubėjimo, pajaučiant medžiagą, įsiklausant į gamtą ir į save. Kiekviename jų palieku dalelę savo tylos, dėkingumo ir tikėjimo, kad rankomis sukurti
daiktai gali skleisti ypatingą šilumą. Jie primena, jog harmonija slypi ne tobulume, o paprastume, natūralume ir gebėjime būti čia ir dabar. Nuoširdžiai tikiu, kad kūriniai, gimę iš gamtos dovanų ir meilės kūrybai, į namus atneša ne tik estetiką, bet ir ramybę, šviesą bei jaukumą. Jei bent vienas iš jų pakvies jus trumpam
stabtelti, nusišypsoti ar pajusti vidinę tylą, vadinasi, jis jau surado savo tikruosius namus. Linkiu, kad ši paroda taptų maža atokvėpio sala – vieta, kurioje bent trumpam galėsite išleisti savo širdį pasivaikščioti.
Ugniaus Motiejūno tapybos darbų paroda „VA NU“ (Vabalo nugara).
Pirmasis piešimo , tapybos guašu mokytojas buvo Rimvydas Jankauskas Kampas. Pas Jį mokiausi 1987-88 metais. 2009-aisiais baigiau Antano Martinaičio meno mokyklą Kaune. Vėliau mokiausi privačiai pas mylimus ir gerbiamus mokytojus Antaną Obcarską, Joną Maldžiūną, Gintarą Zubrį. Nuo 2013-ųjų esu aktyvus tapytojų grupės „Antaniniai obuoliai“ narys.čiū, kad esate kartu.
Ar vabalas gali matyti savo nugarą? Gal ir gali – jis juk ne žmogus. Ar vabalas gali matyti savo nugarą manuose paveiksluose? Turbūt ne – jis juk ne žmogus. Ar gali žmogus matyti vabalų nugaras manuose paveiksluose? Gali ir nematyti – juk jos išdidintos, pakeistos pagal mano matymą ir supratimą. Ką aš suprantu apie vabalus, apie jų nugaras – tai kad jos labai turtingos spalvų deriniais, ornamentais, išradingumu; tai, kad tyrinėjant žvilgsniu į galvą beldžiasi vis nauji klausimai ir gera sugalvoti atsakymus. Sugalvokite savo atsakymus: kaip mamos „nuspalvina“ savo vabaliukus, iš kur greituose kūneliuose tiek skirtingų spalvų dažų, kaip išsirenka raštus…Pažiūrėkite paveikslus iš tolėliau, kaip žmogus – ar įdomu, gal kuris tinka. Pažiūrėkite iš labai arti, kaip vabalas – ar spalvos turi storį, ar šiurkščios… Kodėl gi nepažiūrėjus paveikslų dar kartą, neskubant?
Vabalai mane įkvėpė prieš metus – 2025 metų vasarą Liciškėnų plenere. Tapant lauke jei ir nepamatysi, tai tikrai pajusi, taip ir susipažinom. Kviečiu ir Jus per tapybą dar labiau susipažinti.
___________________
ATVIRAS BŪGNŲ IR KITŲ PERKUSIJOS INSTRUMENTŲ VAKARAS su grupe „Dunda“ ir modernaus folkloro ansambliu „Zobalda“
Mes esame ,,Dunda” – kolektyvas, susibūręs iš didžiulio noro groti, improvizuoti ir dalintis kartu kuriamu skambesiu. Nors visi esame skirtingi, kiekvienas turime savo mėgstamus perkusijos instrumentus, mylime skirtingus muzikos žanrus ir turime savo požiūrį, tačiau susėdę į bendrą ratą ir pradėję kartu groti, netrukus pajuntame, kaip visi susijungiame į vientisą, unikalų skambesį, kur kiekvienas, įnešdamas savo spalvą, prisideda prie bendros, autentiškos improvizacinės patirties.
Savo vakaruose mes grojame įvairiais būgnais – afrikietiškais, šamaniškais, mėnulio būgneliais, deriname elektronikos garsus, kitus perkusinius, ir ne tik, instrumentus, gyvą dainavimą… Dažnai mūsų grojimas išskraidina mus į vietas, kurių iš anksto nesuplanuosi, keičiantis ritmui, keičiasi nuotaikos, atsiranda netikėtų posūkių, o kartu ir jausmas, kad viskas vyksta tarsi savaime, flow.
Šis vakaras tai gyvas procesas, kur kiekvienas gali prisijungti ir būti autentiškas, savimi, ir taip prisidėti prie bendros patirties kūrimo!
Kviečiame tave prisijungti jei:- groji ar norėtum pabandyti groti būgnais;- turi šamanišką būgną ir juo groji arba negroji, bet turi;
– turi kitokį, įdomų, ar neįprastą muzikos instrumentą (handpan, vandenyno būgnas, digiridoo ir t.t.) kurį norėtum įpinti į bendrą skambesį;
– o gal kaip tik turi kažką labai paprasto – dūdelę, švilpynę ar lūpinę armonikėlę;
– gal tau patinka improvizuoti balsu ir jis yra tavo pagrindinis instrumentas;
– o gal šoki ir leidi kūnui laisvai judėti pasinėręs į gyvą muziką;
– galbūt turi talentų kurių nepaminėjome ir manai šiame vakare jiems būtų vieta skleistis;
– taip pat ateik jei jautiesi vienišas ir trūksta gyvo nuoširdaus bendravimo, nes ir pašnekesiams čia visada bus vietos.
RENGINYS NEMOKAMAS
